Kumtim “Larmiteti sistilistikor,
mesazhimi dukuri gjallėsore nė formim individualiteti”
Patrick Sammut Malta
Zėvendpresident i Lidhjes sė
Poetėve Maltezė I.W.A
Mars 2009
Unė dua tė them se ishte njė surprizė, po gjithashtu
njė privilegj pėr mua, tė jem pjesė e Simpoziumit Ndėrkombėtar duke qenė se mė kėrkohet
tė pėrgatit njė kumtesė rreth diversitetit stilistikor, njė fenomen i tė
jetuarit duke konturuar individualitetin. E para gjė qė mė erdhi nė mendje time ishte se subjekti, tema, ishte gjithashtu e madhe
dhe e gjerė pėr ta trajtuar, nė mė pak se nė njė hapėsirė tė kufizuar…Nė kėtė mėnyrė, unė, menjėherė, mendova
tė kėrkoja ndihmėn e disa poetėve dhe miqve tė mi, me tė cilėt unė kryej korrespodenca rregullisht, pėrmes postės elektronike
dhe postės tradicionale pėr tė mė dhėnė mua reagimet personale nė lidhje me trajtesėn e temės aktuale.
Njė nga pėrgjigjet e para ishte Teresinka
Pereira, braziliania – αmerikane, poete edhe presidente e
e I.WA, Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Poetėve Ndėrkombėtarė dhe e Kongresit
Ndėrkombėtar tė Shoqatės sė Kulturės Latine. Nė fjalėt e saj: “Kur unė jam duke shkruar poezi, preferoj tė diversifikoj
stilin tim poetik, pėrveēse duke pėrdorur
qendrueshmėrinė monotone me njė ton tė vjetėr; duke krijuar vetė “mėshirė” nė drejtim tė ndjenjave tė mia,
duke kėrkuar pyetje retorike.
Shumėllojshmėria e diversiteti ėshtė krijim…
Unė gjithashtu pėrpiqem tė zhvilloj poezinė time me kuptime substanciale, pa
pėrsėritje. Pėrdor vargje tė shkurtra dhe ato qė shkojnė drejt e nė pikė, pėrveēse
tė marrjes nė kohė tė lexuesve, duke u mėrzitur dhe duke abuzuar me durimin e tyre. Pra unė gjithashtu mendoj se kam njė mėnyrė
tė gjatė pėr tė shkuar nė drejtim tė asaj qė ėshtė e dėshiruar, stilit ideal…”.
Pjesėrisht
ose mjaft pėrgjigje tė ngjashme nga poetesha dhe profesoresha e Lidhjes nga Qendra e Kėrkimit
tė
Studimeve angleze nė Universitetin e Hong Kongut, Agnes Lam, ka vrojtuar : “… Unė e urrej, duke pėrsėritur vetveten, sepse s’kam durim dhe kam frikė se do tė mėrzis lexuesit e mi. Kėshtu qė unė e gjej tė vėshtirė tė shkruaj rreth tė njėjtės
temė. Pėrderisa unė mund tė gjej njė prizėm tė ri pėr tė tė thėnurit e diēkaje. Kėshtu tematika ose diversiteti stilistikor mund tė mė ndihmojė qė tė mos mėrzitem me mėnyrėn
time tė tė shkruarit tim vetiak. Mė shumė se unė tė shkruaj, mendoj se, mė e
vėshtira ėshtė se, nuk do tė jetė e mėrzitshme me mėnyrėn e tė shkruarit tim
vetiak; por pastaj kėto forca mė bėjnė mua tė rritem, pėr mua gjithsesi, deri sa zėri nė tė shkruarit tim mund tė ketė disa
thelbe, tė cilat nuk ndryshojnė ka njė pjesė me ndryshime, ndoshta temat, ndoshta stili, ose ndoshta tė dyja bashkė”.
Njė pėrgjigje e menjėherėshme
erdhi gjithashtu drejtpėrdrejt nga Izraeli.
Kėtė herė nga Ada Aharoni. Ada Aharoni ėshtė studiuese, hulumtuese e kulturės sė Paqes, shkrimtare, poete,
pedagoge dhe themeluese e IFLAC, Forumi Ndėrkombėtar pėr Letėrsinė dhe Kulturėn e
Paqes e Hulumtim, mė saktė mendimi i saj nė lidhje me diversitetin stilistikor, njė fenomen i tė jetuarit duke konturuar individualitetin, ishte duke ndjekur:
“Pra unė nuk jam vėnė nė dijeni qė individualiteti im ka qenė i konturuar nėpėrmjet diversitetit stilistikor, jo nga
ana ime dhe kjo jo edhe nga tė tjerėt …..
Ėshtė e saktė mėnyra tjetėr
rrotull sė cilės ėshtė individualiteti im, qė konturon diversitetin stilistik timin. Karakteri im dhe individualiteti im ka
qenė ndikuar zakonisht nga njerėz, shkrimtarė dhe poetė qė unė dua dhe adhuroj mė sė shumti pėr idetė e tyre, mėnyrat e tyre tė kėndvėshtrimit tė jetės, vlerat dhe bujarinė.
Dhe pėrse e quajmė diversitet stilistikor, fenomen i tė jetuarit? Unė do tė dėshiroja tė tėrhiqja fjalėn “fenomen”
pėr mė shumė tė shquar dhe pėr mė shumė gjėra tė mahnitshme dhe zhvillime. Gjithmonė
ka ekzistuar diversiteti stilistikor nė poezi, madje dhe nė sonetet dhe poemat e Shekspirit. Kėshtu unė do ta termizoja kėtė
diversitet stilistikor faktik dhe jo tė pėrdor as tė jetuar, pse as fenomen.
Poetja Nadia Cella
Pop nga Rumania u pėrgjigj nė kėtė mėnyrė:“ Duke filluar me sesi ne e kuptojmė
kėtė fjalė stil me origjinėn ose prejardhjen greke tė saj “stilos” ėshtė e barabartė me “bisht pende”
dhe “i shkruar”, gjuha, linguistika pranon qė duhet pėrdorur vetėm bashkė me mėnyrėn personale dhe rezultati i kėtyre mjeteve me shkathtėsi ose aftėsi artistike tė krijuesit nė pajtim me kredon apo besimin personal. Stili letrar duhet
tė respektojė disa kėrkesa specifike rreth ndreqjeve ose korrigjimeve qartėsisė,
pastėrtisė, natyrshmėrisė, harmonisė, nė mėnyrė qė tė ruajė muzikalitetin dhe shprehjen e vet punės. Veēanėrisht nė poezi,
ku stilet e stolisura ndodhen nė vartėsi tė epiteteve, metaforave, antitezave, alegorive e tė tjera. Nuk ka vend pėr paqartėsi,
dyshime, marrėzi, egėrsi, fjalė tė ashpra. Mungesa letrare e poetit, paaftėsia e tij
(e saj) pėr tė bashkuar imazhe, ndjenja, sense ose kuptime, nė njė trajtė koherente,
do tė krijojnė njė strukturė artistike tė dobėt. Ashtu si Buffon tha njė herė: “Stili
i veēantė faktikisht nėnkupton njė nga format e
njė stili tė vetėm tė domosdoshėm, esencial, tė qenėsishėm vetėm artistik. Stili ėshtė shprehja e pastėr e personalitetit
dhe trajtat e shumllojshme tė profilit tė poetit qė bėhet pėr t’u vėnė mėnjanė vetėm nėse respekton disa parime cilėsore vlerash. Nė drejtim tė evolucionit estetik tė gjuhės, poeti pėrdor, ai (ajo) mund
tė nėnshtrohet ose tė jetė i varur nėpėrmjet talentit, qėllimet e njė mesazhi
me dashuri pėr lexuesit, duke fituar vlerėn shpirtėrore tė punės letrare.
Gjithashtu interesant ėshtė edhe komenti i poetes Th. Ash. Chkr drejtpėrdrejt nga
Hyderabad INDI: “Poezia ndoshta ėshtė gjuha e vetme, e cila ėshtė e shprehur nga poetė tė ndryshėm, nė gjuhė tė ndryshme me shumllojshmėri dhe ndjenja tė gjera, tė cilat vijnė duke u kufizuar. Gjuha
angleze nuk ka pėrjashtime pėr kėtė”.
Shprehjet ose ndjenjat pėrmes mendimit, qė dallon pamje nė pamje, pjesa mė e madhe e shprehjeve
janė tė nėnkuptueshme nė njė shpirt tė drejtė qė zotėron njė shmangie nė drejtim
tė letėrsisė dhe ėshtė familjare me termat letrare. Dhe nė kėtė kontekst dhe gjendje fjalėt e shkrimtarit tė menduara thellė,
fjalėt e shkruara tė poetit, jo vetėm qė duken tė ngatėrruara (tė prira nė rrugė
tė shtrėmbėr), por nė madhėsi shtrirje tė gjerė duken tė mashtruara, tė prira
nė rrugė tė shtrembėr, tė hutuara dhe tė ngatėrruara pėr lexuesin. Kėshtu pra, ndjenja e “jo tė bindurit” zvarritet brenda mendjes sė lexuesit dhe diversiteti
stilistikor, stili i prezantimit tė poetit tė shkrimtarit duket e ērregullt, i
turbulluar dhe i padallueshėm, aty duke rralluar elementin e interesit nė njė lexues.
Ngjashmėrisht, fenomeni i tė jetuarit ose i tė thėnurit tė disa shkrimeve tė shquara nga njerėz tė shquar lidhur me shkrimet nė individualitetet
tė tilla, e cila koha sėrish inspiron pjesėn e lexuesve pėr gjenerata e gjenerata.
Kjo prirje apo tendencė individuale e veēantė, koha ose motivimi nė fund tė fundit ndan ose konturon shkrimin e poetit, shkrimtarit
tė veēantė pėr tė mbetur njė fenomen i tė jetuarit, siē mund tė jetė i qėndrueshėm
duke mbetur pra nė kohė drite nė rrethe ose cikle letrare.
Poeti dhe piktori Stefen Morris
nga Bibg, Angli, tani duke jetuar nė jug tė Francės, u shpreh nė kėtė mėnyrė:
“Mirė normalisht unė nuk bėj komente rreth asaj ēka njerėzit shkruajnė rreth punės sime. Ėshtė priviligj i kritikut
qė unė supozoj tė shkruaj se ēfarė ajo ose ai ndien. Nė tė kaluarėn kanė qenė
dėmtuese komentet dhe nė kohė tė tjera unė kam qenė miklues dhe i kėnaqur.
Unė e besoj kėtė nėpėrmjet, kur unė i jam pėrkushtuar tė shkruarit tim dhe aktit tim shumė seriozisht edhe gjithmonė jam pėrpjekur pėr tė qenė i ndershėm, i sinqertė dhe kurrė nuk kam limite tė dėmshme larg, duke ςuar pėrpara kufinjtė dhe traditat akademike tė tė pyeturit. Liria pėr ta bėrė kėtė,
pėr mendimin ose opinionin tim, ėshtė vitalisht e rėndėsishme pėr krijuesin artist. Pikat tė menduara mbi: diversiteti ėshtė
krijim, tematikė dhe diversiteti stilistikor ndihmon tė lėrė mėnjanė mėrzitjen nė lidhje
me tė dy sė bashku, shkrimtarin dhe lexuesin dhe pėrfundimisht e ndihmon poetin
nėpėrmjet rritjes sė individualitetit, i cili konturon diversitetin stilistikor, jo nė rrugėn tjetėr rreth stilit qė
ka tė bėjė me aftėsinė artistike tė krijuesit. Nė pajtim me kredon e tij personale
stili ėshtė shprehja e pastėr, e qartė e personalitetit dhe shumėllojshmėria
ose ndryshimi i vet konturon profilin e poetit, nė poezi. Stili ka tė bėjė me metaforat, alegorinė, antitezat, epitetet dhe
megjithė pjesėn tjetėr. Liria ėshtė domosdoshmėrisht e rėndėsishme pėr krijuesin artist.
Diversiteti Stilistikor dhe individualiteti
Disa shembuj nga poezia bashkėkohore e mbarė botės.
Teresinka Pereira krijon poema tė shkurtra me
njė mesazh tė vėshtirė pėr t’u harruar. Tematikisht Teresinka Pereira, gjithashtu anėtare e I.W.A, trajton botime tė
tilla si: dashuria, interneti dhe mungesa e dashurisė, kundėrshtim, pėrballim, qėndresė, mohim, mos pranim, padrejtėsi, mungesa e lirisė, vdekja e radhės ose vargut,
lufta nė Kabul, mungea e paqes,
jeta njė fantazi, sepse jeta fluturon; tė drejtat e grave dhe fėmijėve tė Gazės, lule Borgol. Si njeri dhe poete Teresinka
ėshtė syhapur se ēfarė ndodh nė krejt botėn, borgol, muri nė Det, pashkė, veςanėrisht nė cepat ose qoshet, ku aty ka
pastabilitet, vuajtje, padrejtėsi. Ajo ėshtė gjithashtu njė njeri i rregullt,
qė ka udhėtuar shumė dhe ambasadore bote. Kushdo qė i merr mesazhet e saj pėrmes
poezisė, lėshon njė zė drejt mė pak shprehjes, drejt mendimeve qė pėr mazhoritetin
qėndrojnė tė heshtura, tė pathėna. Lejon vetėm qė ato tė shqiptohen me zė tė lartė si p.sh. nė poemėn e saj “Hiroshima
26 gusht 2008”, Teresinka thėrret: “Por Bota vėzhgon/ dhe bota nuk do ta lejojė njė surprizė, ata ku gjithkund/,
bomba atomike kurrė pėrsėri/ udhėheqės i botės kurrė pėrsėri/, Derisa bota nė
SHBA ėshtė britmė kundėr gabimit/ zotėrimit imperialist dhe lufta, lufta, lufta.
E saj ėshtė poezia e protestės, e dėnimit tė atyre
qė e pėrdorin fuqinė nė mėnyrėn e gabuar. Numri i poemave tė Teresinkės u janė kushtuar personaliteteve tė ndryshme, kryesisht
qė bashkohen nė botėn e Paqes dhe Poezisė: Nelson Mandela, “Homazhe ose
nderime” , “Nderime ose homazhe pėr Pete Seeger, Anna poezia”Mirupafshim”, “Poezi pėr Jozo Boskovski”.
Midis karakteristikave stilistikore tė Teresinkės njėra nevojitet pėr t’u pėrmendur. Pėrmbledhja “Luftė”,
“Dita e punės”, “1 Maji, 2008”, 9 poema, nuk bie nė sy dhe “Paralajmėrim”, “Dialogu midis teje dhe meje”, poema tjetėr,
me njė pėrzierje poetike – prozė, shkallė nė nivelin stilistikor “Krishtlindje” dhe “Poeti nė vdekjen
e vargut”, njė gjuhė metaforike, e cila ėshtė romantike direkte, drejtperdrejt e pastėr dhe e sinqertė pėrshkruese,
por, nė tė njėjtėn kohė ekonomike nė fjalė drejt mitit. “Tel me gjemba dhe trėndafila” dhe pėrdorimi i termave
jo mesatare. Nė poemėn “Hiroshimė, 6 gusht 2008” i referohet presidentit
tė papėrgjegjshėm dhe te “Krishti i Rio De Zhaneiros”, Teresinka shkruan: “Krishti qė unė shikoj ėshtė punė
arti humane,/ ai ėshtė roje i kohės,
/ prezencė e njė trupi tė ēimentuar, simbol i pėrkohėshėm i dashurisė, / duke prekur qiellin me krahėt e tij tė hapura.
Poezia e Teresinkės ėshtė plot me pika ςuditėse
dhe i saj ėshtė vargu ku: “Unė” ėshtė shumė mė e fuqishme sesa shpata. “Nuk mė duhet se unė i konsideroj
kriminel dhe vrasės,/ unė mallkoj duart qė janė duke marrė jetė (fėmijėt e Gazės). Pėrballė gjithēaje Teresinka Pereira shkruan
poezi nė tė cilėn dėshiron tė mbrojė diēka, tė bėjė tė ditur mesazhin. Stili
dhe individualiteti, pena dhe njeriu, si njė qenie sociale nė rastin e kėsaj poete nga Brazili- ShBA shkon dorė mė dorė.
Nadja Cella Pop, soditėse dhe vetfilozofike.
Kur, unė pyeta poeten rumune rreth temave qė ajo shkruan nė poezinė e saj, ajo m’u pėrgjigj se temat ose ēėshtjet e
poezisė sė saj janė tė parashikuara dhe tė drejtpėrdrejta nga konteplatiniteti (soditja) dhe struktura filozofike nė kufijtė
e asaj ēka ajo personalisht ndien ndaj ngjarjeve dhe gjendjeve shpirtėrore. Temat
e saj janė pasuruar nga pėrvoja e njerėzve tė tjerė dhe nga prapaskena kulturore
e gjerė e saj. Nė kėtė mėnyrė librat e saj pėrmbajnė poema erotike, poema patriotike. Poema me njė sens, kuptim mistik, ku
intesiteti i ndjenjave drejton edhe poemat e ekzistencės. Ajo ruan duke respektuar estetikat e fjalės. Nadia Cella Pop, gjithashtu, duke gjurmuar njė bazė (ose themel)
koherente (hap rrugėn) duke menduar pėr gjithė tipat e lexuesve, duke i lejuar ata qė tė shijojnė origjinalitetin e lirizmit tė saj. Duke lexuar poezinė e Nadia Cella Pop ėshtė plotėsisht njė pėrvojė
e saj, ėshtė shembėlltyra (gjallėria ose karakteri) shumė e fuqishme dhe nė tė njėjtin kohė i bukur dhe lirik. Poezia e Nadia
Cella Popit ėshtė njė lojė nė fjalė, nė tė cilėn, kur lexon forcat, fuqitė e
saj, lexuesi bėrtet: “ Sa e bukur!” E saj ėshtė gjuha, e cila shkon
drejtpėrdrejt nė zemėr. E gjitha ėshtė e prezantuar nė njė aureolė tė mistertė. Poetja ėshtė urė lidhėse drejt
tė tashmes, por fantazia e saj udhėton pas dhe pėrpara ose tutje nė kohė, me qetėsi
tė madhe si me mė shumė qetėsi qė, kur ajo krijon karakterin shumė efektiv, ajo gjithashtu udhėton midis dy pikave ose kėndvėshtrimeve
nė kohė tė pėrkohėshme tė ndryshme qė shėnojnė limitet e fantazisė sė Popit.
Nė njė ekstrem bota e rrėnimit, pika ekstreme e korrupsionit dhe nė ekstremin tjetėr bota, ku drejtojnė fluturat, njė botė e
pafajshme e paprekur. I saj ėshtė zėri nė njė rrugė drejt tė tashmes dhe nė rrugė tė tjera kapėrcen limitet e kohės. Shtati i Popit nėpėr kohė arrin
pėrmasa, tė cilat tejkalojnė gjithė botėt qė ne njohim. Nė tė shkruajturit e
poezisė sė saj Nadia Cella Pop bėn njė pėrdorim leksikor regjistrash tė ndryshėm tė tilla si: natyra, muzika, ngjyrat, emocionet dhe bibla; Kryqi i Krishtit ėshtė imazh pėrsėritės,
(pėrtėritės). Duke lexuar poezinė e Nadia Cella Pop ėshtė gjithashtu njė udhėtim nga fėmijėria drejt moshės sė vjetėr me tė
gjitha ato qė janė eksperimentuar midis kėtyre tė dyjave. Nadia Cella Pop kėndon rreth dashurisė, paqes dhe harmonisė pėrmes
fjalės sė saj. Nė ēajin e pasdrekės ajo thotė: Njėrėzit
e sjellshėm pėr t’i bashkuar, harmonia ėshtė fjala ēelės dhe e gjithė
kjo nė tė thjeshtėn dhe nė njė gjuhė fluente. Harmonia ėshtė gjithashtu ėshtė
gjeja e pėrbashkėt e jetės dhe e muzikės.
Njeriu dashuron vonė ose transformon
vetveten brenda njė dashurie pandeistike, ku “unė bashkohet me botėn e botės nė pėrjetėsi”. Poetja fton lexuesin tė reflektojė
nė tė madhin makrokozmos dhe nė tė voglin mikrokozmos tė gjerave, nė tė mirė dhe nė tė keq, nė tė fortė dhe nė tė dobėt, nė
pushtues dhe tė cėnueshėm (tė dėmtueshėm). Pop shkruan rreth botės, ashtu pa kujtime dhe emocione dhe pa krijimin dhe natyrė e thėna dhe e pathėna. Natyra ėshtė parė si njė libėr i hapur dhe nga ku poetja mėson,
reflekton dhe shpreh se ēfarė njerėzit nė pėrgjithėsi nuk kanė kohė tė thonė. Gjeste ose
(veprime) ose gjera tė vogla, si tė kesh njė filxhan kafe nė mėngjes ose njė lule e frymėzon Popin tė shkruajė rreth
eksperiencave universale; nė kėtė mėnyrė kėto jetohen nga njė burrė dhe njė grua jo vetėm nė Rumani, por gjithkund. Nė kėtė
mėnyrė Popi menaxhon tė ndryshojė gjestet brenda fjalės dhe fjalėt brenda poezisė.
Si…………….. poetja nuk bėn tė flasė, por na bėn tė shohim ēfarė ne dėshirojmė tė harrojmė rreth
vetveteve tona. Pop gjithashtu na ndihmon ne tė lėvizim (tė zhvendosemi) gjithmonė mė pranė drejt deshifrimit tė totalit.
Dhe kjo mundet tė ndodhė vetėm nėpėrmjet mendimit tė pastėr dhe shpirtit tė virgjėr. Dhe kjo na bėn ne qė tė ndiejmė se poezia
e saj ėshtė njė ftesė pėr tė mbetur gjithmonė fėmijė dhe pėr tė vazhduar pėr tė ndjerė nevojėn pėr fabulė (pėrrallė) legjendė
dhe aventurė. Pop gjithashtu shkruan rreth trupit dhe madhėshtisė sė shpirtit. Gjithsesi pjesa e kėsaj madhėshtie i pėrket
gjithashtu poezisė.
Ada Aroni,
si poetja e njohur si ruajtėse , mbrojtėse e ndėrgjegjes
Kur unė intervistova Ada Aronin (Αnėtare e Lidhjes sė Poetėve tė Botės) njė nga deklaratat e saj ishte: “Unė mendoj se bota sot ėshtė
nė njė nevojė tė madhe pėr ndėrgjegje, urtėsi dhe dashurinė e poetėve. T.S Eliot kishte tė drejtė, kur ai tha qė poetėt janė ndėrgjegjshmit e botės. Dhe me gjithė dhunėn dhe
luftėrat qė ne kemi nė planetin tonė sot, ne fatkeqėsisht kemi nevojė ndėrgjegje dhe pėr dashurinė e poetėve pėr tė “riparuar”
botėn tonė dhe pėr tė qetėsuar (zbavitur) mundimin, shqetėsimin e njerėzve tė kėndshėm. Nuk ėshte se unė preferoj poezitė
me mesazh, por ajo ēfarė unė dua tė shikoj ėshtė shumė poetė bėhen ruajtės, mbrojtės tė ndėrgjegjshėm dhe kėshtu ata do tė mund tė shkruajnė bukur dhe duke na magjepsur me poemat qė tė na bėjnė ne njerėz tė
mirė dhe mė shumė tė pėrfshirė, duke ndrequr e pėrmirėsuar morinė e shqetėsimeve tė planetit, para se ai tė fryhet nė flake”.
Dėshira kryesore e kėsaj poete, e cila vjen prej
Izraelit, ėshtė shprehur nė poemėn e saj “Unė dėshiroj qė tė vras luftėn”, kur ajo shkruan: “Unė dėshiroj
qė tė tė vras ty, luftė, pėrjetė, jo si feniks qė gjithmonė kthehet pas.” Dhe si mundet kjo ndonjėherė tė ndodhė ? Ada
gjithashtu ofron kėtė zgjidhje fantastike sesi mund tė bėsh larg luftės me luftė: “Tė gjithė marshuesit e paqes tė botės do tė marrin valixhe
(kuti, arka) tė rėnda metali tė plotėmbushura me shpenzime nukleare dhe t’i shkarkojnė atom mbi kokėn e luftės, arkat,
kutitė valixhet) do tė pikojnė, si zakonisht, dhe lufta do tė shpėrthejė pas,
do tė tretet nė shishen e saj arkaike, sė cilės ajo i pėrket; ne mbyllim (kyēim) tapėn e drunjtė). E njėjta zgjidhje ėshtė referuar nė poemėn “Jo mė nė luftėn
tėnde…”,
Si
poet dhe kėrkues i kulturės sė paqes nė rastin e stilit tė Adės nė poezinė e
saj dhe nė individualitetin janė fortėsisht tė lidhur. Vargu i saj dhe karriera tė
dyja kanė njė objektiv tė qartė. Demaskimi i luftės dhe dėshira pėr ta ndaluar atė njėherė dhe pėr tė gjithė.
E saj ėshtė poezia e lidhur me Lindjen
e Mesme, (tokė ku ullinjtė, verėrat, fiqtė dhe portokallet rriten) dhe lufta, Ajo proteston kundėr tė dyfishtės, ėshtė e dyfishtė
(demaskimi, denoncimi): midis Izraelit dhe Palestinės. (i luftės dhe dėshira pėr ta bėrė kėtė e stopon njėrėn pėr tė gjithė……qė,midis
Izraelit dhe Palestinės) dhe nė njė kontekst global, kanosje nukleare. Metafora ėshtė njė mekanizėm i fuqishėm i pėrdorur
nė poezinė e Adės, por mė e fuqishme ėshtė se
ėshtė marrė nga: Paqja ėshtė grua
dhe nėnė. Paqja ėshtė nė tė vėrtetė grua e mbarsur. Paqja ėshtė nėnė. Dhe rruga drejt paqes duket tė jetė besuar tė lihet nė dorė tė nėnave, motrave, vajzave, (Ura e paqes). Motra ime arabe/ na ler ne tė
krijojmė) njė urė tė qėndrueshme./ Nga bota juaj e ullirit te imja,/
nga bota ime e portokallit te jotja…/ Mė se duke zier (valuar ) dhimbjen/
nga Shiu acid paragjykon/ dhe mban duart e njeriut lart/ tė mbushur plot me yje
tė lira,/ duke vezulluar paqe.
Bashkė me metaforėn, dimensionin kromatik (ngjyror) qė ėshtė shumė e fortė nė poezinė e Adės: Ne nuk mundemi
tė lyejmė luftėn jeshile, “gjakun e kuq”, fishek metali “bronzi” i kuqėrremtė I skuqur tė mbyllim….. prej metali bronzi tė kuqėrremtė
tė skuqur, Napalm i artė “lazer” kafaz i errėt( i zymtė),
“Pyjet jeshilikė paqėsorė”,
“kali i bardhė nga Jeruzalemi i artė”, “qielli blu i ndritshėm (i shkėqyeshėm), “lulja e artė e venitur”, “planeti ynė blu”, “horizonti i argjendtė”, “leshterikė
jeshilė dhe tė kafejtė”, “bakterina blu”, “sytė kuriozė jeshilė” dhe “toka jeshile”.
Nė kundėrshtime me vdekjen, lufta dhe luftėnxitėsit, varret, trupat dhe gjaku nė tė cilat protestat e Adės kundėr, domosdoshmėrisht
poezia e saj ėshtė pozitive, njė poezi me shpresė te paqja, bashkimi dhe optimizmi.
Tholana Ashok Chakravarthy duke jetuar thjesht
dhe duke menduar shumė. Unė jam i sigurt se duke ndjekur deklaratėn (pohimin) nga Tholana Ashok Chakravarthy (Anėtare e Lidhjes
sė Poetėve tė Botės) do tė ndihmoj pėr tė kuptuar mė mirė poezinė e saj: “Koncepti i tė bashkuarit tė artit me poezinė
do tė bashkohen tė gjitha klasat (shtresat) e njerėzve pavarėsisht pėr nga mosha, kasta, besimi, raca dhe krahina… Po
unė preferoj poezinė me pasqyrime (reflektime) artistike tė temės (ēėshtjes)
nė tė cilėn unė do tė ndiej pėrfundimisht pėr tė pėrgatitur terrenin pėr tė vėnė nė dijeni fėmijėt dhe tė rinjtė nė veēanti.
Poemat e paqes dhe arti i harmonizimit, nėse kėto tė dyja bashkė prezantohen sėbashku, fytyra e humanizmit do tė jetė zbukuruar
me zjarrin (flakėn) e Paqes Universale. Nė lidhjen me rregullaritetin e formės nė poezinė e saj Tholana Ashok pėrgjigjet:
“Po ėshtė tė zgjedhurit tim e zgjedhjeve pėr tė tė tėrhequr (joshur) dhe pėr ta zhytur (kredhur) lexuesin (lexuesit)
dhe pėr ta marrė (pėr ta pėrfshirė) lexuesin, lexuesit thellė brenda zemrės sime duke prekur kuptimet e plota nė thellėsitė.
Kėshtu pra, me disa pėrjashtime, unė preferoj formėn ose rrymėn pėr nė pjesėn mė tė madhe tė poemave tė mia, pėr kėtė unė
jam e sigurt, kjo kėnaq bashkė zemrėn dhe mendjen e lexuesit.
Si njė person (individ) ai ajo pėrshkruan vetveten
duke jetuar thjesht dhe duke menduar shumė. Dhe kjo ėshtė se ēfarė ndodh neė poezinė e saj gjithashtu, njė miksim (pėrzjerje)
e njė gjuhė tė thjeshtė me mendime tė thella rreth gjerave tė thjeshta (fėmijėri,harmoni, natyrė) dhe gjera qė reflektojnė
vuajtjen ehumanizmit (greva e urisė, lufta, abuzimi fizik dhe brutalititeti nė
fėmijė, vdekje , lypėsat e rrugės, orfanėt (jetimėt), n ėnjė dorė gjendet (ėshtė) poetja fėmijė duke iu drejtuar gjyqit pėr
drejtėsi (kėtu ka ndėrhyrė), mėshirė (falje) dhe kualitet (cilėsi), nė dorėn tjetėr ėshtė duke mburrur (lavdėruar)
veten pseudocivilizuar , hi-tech tė shoqėrisė sė sotme . Thjeshtėsia ėshtė gjetur gjithashtu
nė ėprdorimin e shembėlltyrės: “Retė e luftės”, ‘Tentakulat e urrejtjes”, ‘Vuajtjet e tokės
mėmė”, ‘Retė e errėsirės”, ‘Livadhet e sė ardhmes”, ‘Jetėt e ngatėrruara nė sinjalet e grevės sė urisė dhe vdekjes” “Dritat
e rrugės me shikim shqiponje”, “pėllumbat epaqes”, “thelbet e paqes”, “oqeani I varfėrisė”
(fatkeqėsive), “thelbet e mosbesimit”, ;lulete paqes” dhe “petalet e besimit”. Gjithēka qė duhet
tė bėj me botėn e natyrės” , porn ė tė njėjtėn kohė shumėzbavitje nė aspektin negative tė shoqėrisė sė sotme, nė tė
cilin njeriu jeton ose pėrfytyron di/ka, e cila do ende tė vijė ( etillė, e tillė si
paqja). Nė njėrėn prej poemave tė patitulluara Th, A shkruan nė kėtė mėyrė:”
lerėni (lejojini) vetė e brenshmja tė flaės pėrmes majės sė pendės tė penės sonė
tonė./ Lejojeni (lereni) poezinė ytonė t
Vetė
e brendshmja tė flaės pėrmes majės sė pendės sonė. Lejojeni poezinėtonė tė krijojėnjė kulturė tė paqes tė mbushur (tė ngopur)
me vision (me paqe), N ezotėrojmė (posedojmė) aftėsinė (zotėsinė) pėr tė arritur (pėr tė bėrė_) pėr tė kryer pėr tė pėrfunduar
nga tė shprehurit e fjalės. Po. na ler ne (na lejo ) net ė qėndrojmė nė kėmbė qėndrueeshėm tė kėsaj ore, me vendosmėri./ Pastaj
vetėm mundet qė net ė sigurojmė paqen, pėr tė ndihmuar gjuithsecilit. Nė kėtė mėnyrė Th., AC flet pėr poetė tė tjerė tė paqes
si T; Pereira dhe Ada Aharon, por ndoshta nė emėr tė tė gjithė poetėve, ku n ė zemrat etyre dėshirojnė (urojnė) botė mė tė
mirė.
Stephen Morris jeta e prezantuar drejt me tė thjeshtėsi dhe me
ndershmėri
Duke iu pėrgjigjur disa prej pyejeėve
tė mia S. M (Anėtar i Lidhjes ė Poetėve tė Botės) reagon nėkėtė mėnyrė: “Unė
do tė pėprpiqem tė jem i thjeshtė, pa qenė ose pa u bėrė i thjeshtė (me thjeshtėsi). unė gjej bukurinė gjithkund (kudo) ashtu
sin ė fizikėn dhe abstrakten. Unė gjeta ndoshta nė shėmtinė e atakut tė kullav ebinjake nė NEĖ YORK aty kishte di/ka hipnotike
tė bukur. Imazzhet eaeroplanėve si kurse ata…… fluturojnė Brenda ndėrtesave. Efekti i njerėzve duke kėrcyer drejt vdekjes sė tyre qė ndiqen ng akolapsi I ndėrtesave. Mė nė fund metali i pėrkulur (I shtėrmėbėruar)
i ėprdredhur, I shėmtuar, qė mbeti I krijuar nga shkatėrrimi , shembja i trarėvetė hekurt mund tė kenė qenė interpretuar si nėj pjesė e skuylpturės duke u lėkundur,
duke iu marrė mendja. Ēfarė unė ndjej ėshtė kjo bukuri qė mund tė jetė gjithkund (kudo) por unė me nxitim shtoj; Unė kurrė nuk pashė ndonjė bukuri nė Auschėit, jo pėr njė moment tė vetėm. Artistėt dhe
poetėt kanė pėrfytyrime. Sundimtarėt e dinėkėtė pėr ata mund tė jetė e rrezikshme ashtu si ata bėjnė qė njerėzit tė mendojnė.
Diktatorėt nuk i dėshirojnė njerėzit qė mendojnė. Artisti I vėrtetė pėr mendimin tim (opinionin tim) jo vetėm duhet tė reflektojė
shoqėrinė ku ai ėshtė, por duhet tė jetė kritik i kėsaj dhe i orvatjes pėr ta ndryshuar atė, ve’anėrisht kur kjo shoqėr
ėshtė e korruptuar dhe me kufizim tė lirisė. Pena dhe furēa e lyerjes jan ėm
ėtė fuqishme mė tė pushtstshme
sesa shpata. Si tashmė dhe (dikur) ėshtė thėnė ai herėt Spephen Morris ėshtė njė poet dhe piktor, artist. Ai ka udhėtuarr krejt
botėn, duke ekspozuar dhe parashtruar poezinė tė lexuar nė shumė vende. Njė nga stilet e tij tė preferuara nė vargun e tij
ėshtė poezia vizive ( e shikimit, e tė parit). Ai gjithashtu shkruan hajk
dhe vargje tė lira nė kohė dhe poezi tė rregullt
me rimė tė rregullt (tradicionalja abcb ose aabb cc) modele rimash dhe ritmet e tė tjerėve tė tilla si nė tė shkruar ose tė shkruarit e poemės.
Nė tė shkruarit e poemės:
Poema
duhet tė ketė ritėm, vargu duhet tė jetė rimė. Kjo nuk mund tė ndodhė gjithmonė dhe kurrė gjithė kohėn ose si te Mbreti i
peshkut gjahtar(kapės), Tė gjitha tė pista tė pastra. Ai bashkohet nė festė pėr
tė nderuar mbretėreshėn. Lexuesi i poezisė sė Morisit shumė shpejt vėren se theksimi i fortė me fjalėt ose ekspresiviteti
i madh ėshtė I vendosur mbi dimensione e tė dėgjuarit tė fjalės. Kėshtu qė, jo
vetėm poezia shihet nė faqe, por gjithashtu poezia si tingull dhe kjo jo vetėm pėrmes mekanizmave tė tilla si rima,por gjithashtu
pėrmes aliteracioneve, onomatopesė dhe asonancave. Kėrkesat ose instancat vazhduese (pasuese) provojnė pikėn /ėshtjen, thelbin
tim: Ne pritėm, ngacmuam (shqetėsuam) /ne mund dhe duhet/ tė presim jo mė shumė/kalim
pėrmes patės sonė me skajin e syve tw skuqur tw pwrdredhur (Nga Krishtlindjet
ishullit tė Kujtesės (tė memories), e zezw e pwrgjumur e kohws sw tokws duke kapwcyer kulmin e vdekjes nga pacienti 47415 nė kėmbėngulje tė tingullit ėė pėrmes (nėpėrmjet)
fjalėve tė tilla si: “Do tė mundemi ne”, “kur vesh mbiveshjen tėnde”, “gjithmonė” “urime”,
mėnyrė rrugė e gabuar” dhe “ku “ nė poemėn dashurie Doppleganger),
Piter patter, Dilly- dally, Hotch- potch. Ally pally nga Thingy Majigs Poem tingull.
Rreth thjeshtėsisė dhe tė qenurit i drejtė, i ndershėm, veēanėrisht, kur duke shkruar rreth mistereve tė jetės Stephen Morris,
pėrmes vargut tė tij, deklaron qė ne jemi “duke jetuar nė depo mallrash tė zhdukjes, Limbi i Hėnės qė bota rrotullohet, Universi zgjerohet/ ne jemi/ Ne e ekzistojmė,/ grua qė merr me mend (kupton,
prafytyron)/ bishta tundės mace gritėse/ ne krijojmė,/ Ne lindim, Ēdo gjė ėshtė bishtatundės/ qė Mjerimi nuk mund tė iki (tė
shkojė), /tė pėrgjon, (tė plagos,) lėndon /ka pėrjetėsim nga (tė pėrgjon, tė
lėndon); kėtė kur botėt pėrpiqen (ndeshen)/
Ne dimė kaq pak,/ kuptojmė pak midis hijes/ dhe
objekti, /Rrėzon (bie, krijon)/ realitetin/ nga “Kur botėn ndeshen, pėrpiqen”. Dhe kėtė: “Natyra na bėn
ne /Natyra do tė na marrė sėrish pas nė Pėrjetėsi dėgjimi.
Stili
i tij nė poezi si nė piktuarat e tij nėpėr kohė mund tė quhen tė jenė quajtur naivw, si nė Ditė tė rrezikshme. Pas drejt stilit dhe individualitetit. Stefen Morris si
njė individualit ka jetuar momente (/aste) tė ndryshme dhe konstrastuese
(kundėrshtuese): dashuri dhe urrejtje; shoqėri dhe vetmi, shėndet dhe sėmundje, momente /, ēmendurie (marrėzie) dhe momente
reflektimi (pasqyrimi), burgosje (kufizim) dhe liri, lėndim, plagosje dhe lumturi, stabilitet (qendrueshmėri) dhe zhvendosje
lėvizje dhe tė tjera tė dritės. Tė gjitha kėto momente nė kohė janė reflektuar (pasqyruar) nė poezinė dhe pikturat e tij,
thjesht, por nė tė njėjtėn kohė mė tė ndryshuara pėrmes (nėpėprmjet) formave, tingujve dhe ngjyrave.
Agnes Lam zėri i vėnė nė dijeni, dhembshuri,
emocion dhe sensibilitet (ndjeshmėri) dhe poezi si duke mjekuar (duke shėruar , mbyllur) si faktor (veprues, agjent). Unė
e takova poeten kineze Agnes Lam nė Jug tė Italisė, nėntorin e kaluar tė vitit 2008, gjatė NOSSIDE, konkurrimi i poezisė ndėrkombėtare,
e zgjedhur, /mimi i dhėnie sė ceremonisė. Si person ajo ėshtė e zgjedhur, e pėrulur,
e pėrvuajtur, dėgjuese mė shumė sesa folėse dhe, kur ajo flet, ajo e bėn kėtė ulėt (dobėt, trishtuar), por nė njė zė tė tė
qartė, kurrė duke mos e braktisur buzėqeshjen e saj tė bukur (hequr dorė). Audienca
prezente (e tashme) nė NOSSIDE ishte magjepsur, kur dėgjoi Agnes Lam qė
lexoi poemėn e saj”Vanilja nė yjet” nė anglisht. Njerėzit duke lexuar
poezinė e Lamit nga tė dyja antologjitė e saj “Grua te grua” (1997) dhe “Ujė Pylli (Druri) i pastėr (i Qartė)”
shkėlqim (madhėshti) (2001), vėren tė njėjtat karakteristika tė Lamit si person: ndjeshmėri, sens i fortė i frikės, (i NDERIMIT TĖ MADH), (fut frikėn ose ngjall nderimin) EMOCION, DHEMBSHURI dhe gjithashtu
me kėtė vėnie nė dijeni e tė tashmes (prezentes) tonė, e shkuara dhe e ardhmja, vėnie nė dijenit tė dobėsisė ose tė qenurit i brishtw tė ne qenieve njerėzore,
por n ė tė njėjtėn kohė vėnien nė dijeni qė ne si banues tė tokės jemi jo ishuj
(qė ne s’jemi ishuj). Vetė Agnes Lam pranon qė poezia ėshtė si frymėmarrje
dhe kėtė pėrmes tė shkruarit (tė shkruajturit) poezi, unė rregulloj (rendis)
disarmoni (disonancė) time tė brendshme. Gjithsesi kjo nuk ėshtė e gjitha, Lam vazhdon: “ Nėqoftėse unė mund tė artikuloj
(tė shqiptoj , tė shquaj) me furi (tėrbim), edhe qetėsinė, ndoshta fjalėt e mia
mundet tė ofrojnė disa komoditete (pėrkrahje) nė kumbim tingėllimi, (rezonancė) drejt tjetrit, i cili nuk di… Shiko Hyrje te “Grua te grua”. Poetėt janė sensetivė (tė
ndjeshėm).
Dhe ndoshta Lam me stilin
e veēante (special) tė saj shkruan rreth urisė, luftės, dashurisė sė dėmtuar,
( plagosur, dėmtuar)varfėrisė , kujtimit (memories), fėmijėrisė, jetės dhe vdekjes, por gjithashtu historia, liria dhe politikat
nė sensin, kuptimin e tyre mė tė gjerė (Njerwz tw pasur dorwzim stafete Janan,
“Njė gabim tragjik”, “Pėrdhunimi i kombit”). Nga ana e kėndvėshtrimit stilistik Lam ėshtė njė mjeshtre e vargut tė lirė dhe imazhit manipulues (tė pėrdorur). Gjuha e saj ėshtė
sensuale. (Unė lulėzoj, (shkoj pėrpara)/ nė spekter/ nga ngjyrat mbajnė erė (nuhaten) zhurmat. /Unė nuk lejoj veten tė prek/ rėrėn. Unė mund tė dėgjoj jehonėn
e hapave,/ dielli nė lėkurėn time,/ era e njė shije therėse(tang ho). Nė kėto
sekonda. lejojini (lerini) ata tė prekin lehtė (tė gėrvishin)/ tė thatwn kundėr buzėve tė mia natyrale (fijet e barit) ēdo
kokėrr orizi, kori nė pemėve/ ashtu si nė gjethe/ psherėtimat e flladit/ kudo
(gjithkund), ku unė eci nė maj,/ trėndafilat janė duke lulėzuar”, “bota/ si njė kopsht me kėrmij/ (duke u ndriēuar nė diell/ duke lėvizur (duke u zhvendosur) dhe kryeqyteti (cicwrima silikoni), “si
turmat e autobuzėve qė sinjalizojnė majtas – djathtas,/ zagushi e dyqaneve tw blerwsve nė taksi nė radhė, “Ēdo
dyqan muzikor/ qė sjell (nxjerr) disqet e saj, fundi i njė rreshti (vije ) nė tunel,
(nė momente tė ndryshme).
Lami pėrdor arsyetimine drejtpėrdrejt (direkt), por gjithashtu kėrkesat (instancat e prozės- poezi) (shikoj unė, nuk
mund tė tė japė atė pas ty dhe duke shkruar nė mes tė rrugės, nė vargun e saj dhe kjo vazhdon tė vėrtetojė tė provojė, hallkėn
midis tė shkruarit tė saj dhe jetės sė pėrditshme. Agnes Lam, si njė poete dhe si njė individualitet ėshtė gjithashtu vrojtuese shumė e kujdesshme e ngjyrės: ”Dielli
, njė top i kuq i fuqishėm mbi shtresat e arit dhe blu “, qymyr druri e zezė), tendra tė bardhė, “korali vendos tė pėrshtatet (tė harmonizohet me
ngjyrė rozė, “mė shumė sesa trėndafila tė bardhė”, shiko tė kuqen e zjarrit.
“Unė
shikoj njė sandal tė “verdhė”, “Floku i saj ishte komplet (plotėsisht) gri”, “Gjaku i kuq dhe
i mbyllur /portokall i skuqur ( i zjarrtė),/ buzėkuq ngjyrė rozė,/ lejla, e skuqur dhe bardhė.
”
Nė fushė luftė, lulet e verdha/ janė shumė aromatike sesa kurrė”.
Kjo nuk ėshtė e gjitha, nė
tė kundėrt poezia e Agnes Lam ėshtė e gjerė nga tė dyja stilistika dhe perspektivat tematike. Duke lėvruar poezinė
e saj njėra bėhet e ditur (ose e vėnė nė dijeni) se ai ose ajo ka filluar njė
udhėtim tė gjatė tė zbulimit, duke mos njohur ekzaktėsisht, kur dhe ku vija e finishit (e fundit) ėshtė. Agnes Lam ėshtė personi
qė shikon nga tė dy drejtimet, horizontalisht dhe vertikalisht pėr frymėzim dhe kjo e bėn
ketė shumė tė vėshtirė pėr thellėsi nė poezinė e saj.
Pėrfundim: Ėshtė njė klishe e tė cilės njė njeri
nuk mundet tė bėjė pa tė pranojė qė njėri nuk mundet tė ndajė poetin si njė qenie
njerėzore (humane) si individual nga poeti si njė artist (stili). Poeti ėshtė ēfarė ai shkruan dhe poezia ėshtė shuma totale
e asaj ēfarė poeti si njė qenie njerėzore bėn, mendon, fiton eksperience; njerėzit qė ajo, ai takon, lajmet ai, ajo ndjek,
udhėtimet e tij, tė saj, hapėsirat dhe nė kohėn nė tė cilėn ai, ajo banon jeton.
Ēdo qenie njerėzore, (pavarėsisht vendit tė ndryshėm), ambientit ku ajo, ai vjen
nga , ka ritmet (ritmet) e tij, tė saj, tryeza (tavolina) e kohės, tiparte, evetitė zakonet ve/oritė, virtytet, veset. Ēdo
poet ka stilin personal tė tė tij saj, tė tijin tė tė shkruarit. Gjithsesi kėtu
ekzistojnė ende elemente tė pėrbashkėta nė kundėrshti me tė gjitha ndryshimet.
Tė gjitha qeniet njerėzore kanė emocione, momentet e tyre tė mira dhe tė kėqija, fortėsitė dhe dobėsitė e tyre, tė gjithė
poetėt janė tė ndjeshėm nga vuajtja dhe padrejtėsia, tė gjithė poezitė gjenden aty pėr pėrmirėsimin e njerėzve tė kėndshėm
nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr dhe nėse ky nuk ėshtė rasti, atėherė ajo nuk ėshtė poezi pėr tė gjithė.
|