FIRST INTERNACIONAL WRITERS KONGRES
The koffe of ideas
Klub Unesko
The Kultural Union Zalonis-Xasteron
Bay the suport of
the Ministry of Kulture of Greqi
And the Internacional Writers Union
President Unesko President
of session
Joanis Maronitis
Dinos Kubatis
Nė ishullin e Salaminės u zhvillua sesioni
i parė,i kongresit tė lidhjes shkrimtarėvė tė botės me pėrfaqėsues tė autorėvė grekė dhe tė huaj,nga data 20-22 Mars 2007
Me temė:Mbi teknikat dhe vėshtirėsitė e pėrkthimit
Delegacioni shqiptar u pėrfaqėsua nga:
1-Agron Shele
2-Janaq Jano
3-Niko Ago translleit
4-Andrea Petromilo Vois Athina (yournalist)
Pamjet e magjishme tė Hotel Melinės,hotel ku u zhvillua sesioni shkencor ndėrkombėtar ofroi njė
nga ambjentet mė mbresėlėnėse,ku vlen tė pėrmendet fakti i
shėrbimit tė kulturuar tė gjithė satafit tė tij i cili shėrbeu pėr gati 3-ditė me njė pėrkujdesje
tė veēantė.Hoteli pėrmbyllte harkun e qytetit te Salaminės,qytetetit tė njė historie tė madhe,vendit ku u zhvillua “Beteja
e famshme e Salaminės,ku qytetėrimi grek mundi persėt,vendi ku Aleksandri i Madh i Maqedonisė ndėrti flotėn mė tė fuqishme
tė botės,pėr atė kohė,vendi ku lindi Eurupidi,vendi ku luftoi Eskili,dhe me plot tė drejtė ky qytet mbrohet sot nga UNESKO.
Dt 20,do shėnonte fillimin e aktivitetit,sesion qė u ēel nga presidentėt e organizimit tė kėtij
evenimenti dhe do tė referohej pėr librin e pėrkthyer nga persishtja“Aleksandri i Madh”pėrkthyer nga autorja me
famė botėrore Dr Mariana Latrapulou-Theoharido,pėr tė cilin u zhvillua dhe njė debat i madh i kritikės dhe pėrkthyesve .”Krijues
bashkohorė grekė”,libėr i pėrkthyer nė gjuhėn shqipe nga pėrkthyesi i talentuar Niko Ago, bashkėpunim me shkrimtarin,pėrthyesin,dramaturgun,historianin
dhe pėrfaqėsuesin mė tipik tė unionit ndėrkombėtar “IVA” z.Dinos Kubatis,ngjalli njė interes tė veēantė dhe shkaktoi
njė sensacion tė vėrtetė. Nobelistėt grekė,si dhe autorėt mė bashkohorė do vinin
nė Shqipėri,falė pėrkthimit perfekt dhe me shumė pasion nga z.Niko,i cili demostroi njė shkallė tė lartė intelektualiteti
dhe pėrfaqėsoi denjėsisht flamurin shqiptar.Mbrėmja e ditės sė parė erdhi me mijėra koloritė shiritash mbi detin e Salaminės
dhe zhurmė valėsh qė tė kujtonin pa reshtur historinė e lavdishme tė antikitetit dhe tė sotmen moderrne qė vėshtronte me sy
pėrtej Egjeut tė madh.Nė pikėn mė tė lartė tė ishullit,mund tė shikoje akropolin,i cili kishte mbledhur burrrat e mėdhenj
qė projektuan qytetėrimin mė tė madh,demokracinė e vėrtetė,fabrikuan filozofinė me idetė bazė,tė tė kuptuarit dhe
konceptuarit tė ideales dhe reles,tė qėnies dhe mosqėnies,tė habisė para mrekullisė njerėzore
dhe mejdisit qė rrethon,tė jetės dhe vazhdimėsisė.
Dita e dytė do kishte njė axhendė shumė tė gjerė.pasi referuesit e sesioneve,do mbushnin akuartitetin
e ambjentit dhe do perifrazonin mbi artin e magjisė,misterit dhe rrėfimit tė vetė jetės,magjisė sė tė shkruarit,letėrsisė.Kryetari
i delegacionit”Pegasi,pėrfaqėsues i kulturės shqiptare dhe Kosovare,zAgron Shele do pėrshėndeste drejtuesit e sesionit,pjesmarrėsit,si
dhe do referonte rreth pėrkthimit,ku nė fund tė fjalės tij do merrte pėrshėndetjet dhe mirėnjohjen pėr kontributin e Lidhjes
qė pėrfaqėsonte,por dhe atė tė vendit qė pėrfaqėsonte.Nė kėtė eveniment do promovohej romani i njohur i autorit,pėrkthyer
dhe nė versionin anglisht Pėrtej perdes gri”ku kryethėnia “Jeta ka dallgė dhe stuhi shumė mė tė tmerrshme se deti,por
vetėm dashuria e vėrtetė vendos dhe rimėkėmb paqen shpirtėrore”ndezi njė atmsferė festive.Drekat e kėndshme,nė lokalet
mė tė frekuenzuara tė ishullit,menuja traditacionale si dhe ambjentet e kėndshme qė u krijuan do pėrbėnin jo vetėm njė suprizė
tė kėndshme,por do falnin dhe tjetėr ngrohtėsi,gjithashtu do rriste frymėn e bashkėpunimit dhe tė shkėmbimit tė vlerave,nė
kėtė diversitet vlerash.Delegacioni ynė padyshim qė kishte dhe mbrojtėsen hyjni,bashkėatdhetaren tonė tė njohur autoren Luljeta
Nuraj,e cila u pėrkujdes nė mėnyrė tė veēantė pėr grupin tonė,por dhe si bashkėshorte e njė autori me pėrmasa shumė tė mėdha,Dinos
Kubatis,kishte marrė atdheun tonė Shqipėri me vete dhe po
promovonte kulturėn,trashėgiminė kulturore,historinė dhe
gjithėēka tė bukur nė gjithė arenėn botėrore.
Dita e tretė ishte nga mė mbresėlėnėset,pasi aktivitetit po i vinte fundi dhe masat pėr organizimin
e cermonisė po bėheshin mė evidente.Nuk mund tė lėmė pa pėrmendur interesimin e autorėvėe tė ndryshėm botėrorė pėr shkrimtarin
tonė tė madh,tė cilėt e njihnin si nobelist,ēmim qė ky autor e ka merituar dhe pa u kurorėzuar nga Suedia,dhe pėr mė tepėr
autorėt dhe kritikėt grekė fajėsuan vetvetn,pėr mangėsi nė kėtė drejtim,pasi vepra e shkrimtarit tonė duhet tė prezantohej
dhe mė gjerė nė tokėn helene,tokė qė po krijonte hapėsira tė reja dhe pėr autorėt e tjerė shqiptarė.
Nė kėtė sesion kaq tė rėndėsishėm pėrshėndeti dhe z.Janaq Jano,i cili nė fund do tė jepte njė
tjetėr mesazh,mesazhin e paqes dhe tė mirėsisė duke thėnė se:Autorėt qėndrojnė mbi botė.
Referime do tė mbaheshin nga:
Dinos Kubatis
Panajota Zaloni
-Katerina Caliqi
-Eleni Karasavidhu
-Dragan Dragojloviē
-Eleni Matraxhi
-Themiotokli Kastaounis
Dimitris Kraniotis
-Potis Katraqis,Dimitris Karamvalis,Irini Krustiali-Papasotiriu,Dimitris Stamatiu,Mariana Vllahu-Karamvali,Lukia
Vergjianitu-Papalaskari,Harula Paroni,Xhon Sara(Janinė)
“Muzika ėshtė jeta
Letėrsia ėshtė shija e jetės”
Ėshtė njė shprehje e vjetėr greke,e cila shoqėroi gjatė gjithė sesionit.Valle dhe kėngė tė kėnduara
nga foneteka e artė e Bashkisė sė Salaminės,e cila u vlerėsua dhe u durtrokit nga tė gjithė pjesėmarrėsit
Nė fund tė sesionit u dhanė vlerėsime dhe medalie pėr autorėt shqiptarė tė cilėt u prezantuan
me tema sa reale aq dhe shkencore nė lidhje me letėrsinė e sotme bashkohorė.Diplomė,Ėurd,dhe medalje,gjithashtu u shpallėn
dhe anėtarė nderi tė ishujve tė Pireut,nėn emblemėn e UNESKOS
1-Agron Shele
2-Janaq Jano
3-Niko Ago
Kėt kongres ndėrkombėtar e pėrshėndeti dhe Ministri i Kulturės Greqi,tė cilit i“u dha njė falenderim
i veēantė nė emėr tė delegacionit tonė ,pėr konsullatėn Greke nė Gjirokastėr,e cila krijoi tė gjitha lehtėsitė pėr lėvizjen
tonė
U larguam nga Salamina,me pėrjetimin e emocioneve tepėr tė veēanta,s“harrum tė ndalonim tek memoriali i luftėtarit Grek nė qendėr tė qytetit,i cili me shigjetė dhe mburojė,kujtonte
lavdinė e asaj beteje tė kthyer nė legjendė,pėr t“u drejtuar tek porti,ku mbishkrimi qė i drejtohej ē“do udhėtari,pėr tė blerė
njė lule dhe pėr t“a vendosur nė altarin e vogėl qė simbolizonte kėtė pėrplasje tė madhe forcash dhe kulturash. Tek sheshi
“Omonia”do jepnim njė intervistė tek Zėri i Athinės,pėr tė gjithė emigrantėt tanė qė jetojnė e punojnė atje,si
dhe do intervistonim z.Andrea Petromilo,i cili do jepte njė panoramė tė plotė.pėr jetėn,kulturėn dhe edukimin e fėmijėve shqiptarė
nė Athinė.Grupi ynė nė kėtė kongres nuk kishte qėllim vetėm pjesmarrjen,por njohu pjesmarrėsit me kulturėn e madhe kombėtare
shqiptare,informoi mediat vendase,si ET1,Antena,TV-Salamina,TV-Janina dhe shumė medie tė tjera tė shkruara,pėr tė dhėnė tjetėr
konfiguracion dhe imazh,tjetėr panoramė qė ne e kemi merituar dhe e meritojmė.
AGRON SHELE